Asmeninems lenktynems patirti

Lithuanian-rider-Ramunas--005

Siandien manes paklause kaip tu ruosiesi Asmeninem lenktybem laikui. Klausimas skambejo angliskai. Kadangi lietuviu kalba mano gimtoji, tai manau I klausima galesi atsakyti placiau ir nuosirdziau.

Asmeninems lenktynems patirti emiau budamas dar mazas is vyresniu. Matydavau kaip jie apsilineja. Kaip pavarge gryzta is varzybu. Labiausiai padejo kai mano treneris Kestutis Cesaitis paprase vyresnio sportininko Andriaus Zaleskio papasakoti kaip jis ruosiasi, kaip apsilineja ir kaip vaziuoja varzybas. To pokalbio israsas ilgai kabejo musu bazes skelbimo lentoje. Tai buvo labai geras atspirties taskas.

Po to augau. Mokiausi is saves is draugu ir is treneriu. Kazkas prigijo kazkas toliau keitesi. Startuoti vienos dienos Asmenines lenktynes laikui (ALL) tai viskas gan nuspejama. Galima is anksto nusitaikyti ir issikrauti kaip galima tiksliau.

Daugiadienese ALL buna sudetingiau. Jei ALL ne pirma diena, o tu esi pavarges, labai sunku pasakyti ar galesi vaziuoti norimu pajegumu. Ar liksi ikaltas kaip stulpas.

Siandien varzybos buvo po sunkaus vakarykscio etapo. Vakar buvo vejuota ir gale varzybu trys kalnai. Visa diena bandziau pridengti musu lyderi nuo vejo. Tas kainavo jegu. Kalnuose atsilikau nuo pagrindines grupes ir toliau varzybauti nebebuvo prasmes.

Taigi Asmeniniu Lenktyniu Laikui dienos ryta mano savijauta buvo nekokia. Skaudancios kojos. Atrodo pulsuoja visas kunas. Nebuvo jokio noro keltis is lovos, o juo labiau minti dviracio. Beliko sekti komandos duoto plano.:

9val pusryciai.

9:45 keli dviratininkai isvaziuojame I starta.

11val trasos apziurejimas ant dviracio.

13:52 startas (18km)

Reikejo pavalgyti socius pusrycius, nes labai didelis tarpas tarp pusryciu ir varzybu. Net daugiau nei 4rios valandos.

Taigi viska laikiausi pagal plana. Laiku atejau I automobili. Laiku isvaziavau I trasos apziurejima. Savijauta vis tokia pati kaip ryte. Is patirties zinojau, kaip jautiesi ryte nereiskia, kad taip bus ir vakare. Nors iki starto bebuvo like 2 ar 2:30 valandu. Apvaziavome trasa. Pirmi 5kilometrai posukis po posukio. Net nera kur ibegeti dviracio. Plius vejo gusiai tai smarkiai pristabdo arba suletina tave po posukio. Ta atkarpa pravaziavom du kartus. Bet visu posukiu vistiek neisiminiau. Kita trasos dalis labai paprasta ir lietuviska – atviras laukas, pirmyn ir atgal. Vejas permainingas. Tai soninis, tai soninis pavejuj, tuomet tiesiai pries veja ir pasisuki pavejuj. Tas savo motyvacijai irgi nepadejo. Reikes laikyti vaira smarkiai isikibus.

Apziureje trasa gryzom I autobusa. Kuris tampa jau kaip namai. Persirengiau. Uzkandau, kad nebadauciau. Isgeriau kavos (turim toki malonuma kaip kavos aparatas autobuse). Ir isejau apsilineti ant stakliu.

Mano apsilimas labai paprastas. Tik 35minutes. Dar 10minuciu pasilieku atsargai, kad laiku speciau I starta. Ten laukia masazistas arba mehanikas. Na tada viskas kaip ir nuspejama. Tik si karta turejau viena apsileidima. Per neapsiziurejima pamirsau uzsisekti salmo dirza. Taigi ta padariau likus 5iom sekundem iki starto. Labai aplaidu. Bet kam gi nepasitaiko.

Taigi startas.

Kad apsiziurejom posukius tikrai padejo. Visus issukau daug greiciau nei per treniruote. Zinojau kur reikia stabdyti, o kur ne. Begalo naudinga buvo radias ausyje, I kuria kalbejo mano direktorius Andreas Klier ir pasakojo apie kiekviena posuki. Beveik kaip ralio varzybose vairuotojas ir jo sturmanas. Visi 5 kilometrai su ivairiais posukiais praejo be vargo. Niekur neslystelejau ar turejau kokiu problemu. Tada atejo ilgu 12 kilometru tiesioji. Isikimbau I vaira, susilenkiau kiek tik galejau ir viena galvoje “sukti sukti sukti”. Niekur nevaziabau, kad issikrauti. Vaziavau kaip didelis sunkvezimis. I kalna mazini pavara, nuo kalno didini. Siek tiek padejo svoris. Galejau drasiai laikytis ant kelio.‎ Greitis kito nuo vos 40km/h iki 65km/h.

Nemaloniausia dalis buvo paskutiniai 800 metru. Portugaliskas brukas. Kai esi taip pavarges,labai sunku laikyti tvirtai vaira. O tuo paciu alkunes atremtos I pagalvele krato visa galva ir pats kelio vaizdas liejasi nors vaziuoji tik 40km per valanda.

Taigi tokia mano siandienos istorija. Nelaimejau, bet pasimegavau. Dziaugiuosi patekes I pirma 10dalyviu sarasa. Ypac kai saraso virsuje Cancelara ir Toni Martin. Aciu skaiciusiems. Tikiuosi, kad mano istorija patiko ir buvo idomi. Bandysiu kartais imesti po toki rasineli, gal ne kitiems, bet paciam sau. ‎Visada malonu gryzti I gerus prisiminimus.